Zalatoriaus nepramatymas:)

Šiandien dar kartą perskaičiau Alberto Zalatoriaus straipsnį "Smuikininkas Gariūnų turguje". Viskas tebegalioja. Praėjo daugiau negu 20 metų, o tai, ką rašo Ilzė Butkutė ar Mikas Vengris, vis dar tebeatrodo naujų laikų įžūlumas.
O štai 1993 m. diplomantams lituanistams Zalatorius kalbėjo:

Ir naivi Zalatoriaus straipsnio pabaiga: "Netikiu, kad mano kartai pavyks įveikti humanitarų drovumo ir jų nuvertinimo barjerą, bet jūs privalėsite jį įveikti. Tuo bent jau norėčiau tikėti. Su viltimi lenkiuosi jūsų jaunystei."

Turbūt būtų davęs ranką nukirsti, kad po dvidešimt metų to paties kartoti nereikės:)